Apie CHRONOBIOLOGIJĄ

APIE CHRONOBIOLOGIJĄ

 

CHRONOBIOLOGIJA – tai mokslas, kuris nagrinėja ritmišką ir dėsningą žmogaus organizmo funkcijų svyravimą, vadinamą biologiniais arba, moksliškai, cirkadiniais ritmais.

Priklausomai nuo paros laiko, cikliškai keičiasi žmogaus fiziologinė būsena (kraujospūdis, kūno temperatūra, įvairių medžiagų, kaip serotonino, melatonino ir k.t., kiekis kraujyje), intelektinės galimybės (budrumas, minčių koncentracija ir susikaupimas), nuotaika: dieną mes darbingi, kupini energijos, o vėlyvą vakarą – mieguisti, pasiruošę ilsėtis.

 

2017-ų metų spalio 2-ą dieną buvo paskelbta, kad amerikiečių mokslininkams Jeffrey C. Hall, Michael Rosbash ir Michael W. Young yra suteikiama fiziologijos ir medicinos Nobelio premija už cirkadinio ritmo molekulinio kontrolės mechanizmo atradimą. Šiuo apdovanojimu buvo įvertintas ne tik šių mokslininkų atradimas, tačiau buvo parodyta, kokią didžiulę svarbą mūsų savijautai ir sveikatai turi cirkadiniai ritmai.

Plačiau apie tai galite paskaityti čia

 

 Pirmą kartą istorijoje Chronobiologija paminėta 1729 m., kai prancūzų mokslininkas J. J. d'Ortousde Marian atlikdamas eksperimentą pastebėjo augalų polinkį išskleisti lapus ir žiedlapius dieną ir suskleisti naktį. Įrodęs gyvojoje gamtoje egzistuojančius biologinius ritmus, jis padėjo pagrindus šiuolaikinei Chronobiologijai. Šiuo metu pasaulyje yra daug laboratorijų, tyrimų institutų, kuriuose tiriami žmogaus biologiniai ritmai ir kuriamos priemonės, padedančios subalansuoti išsiderinusį biologinį ritmą.

APIE BIOLOGINIUS RITMUS

 

Žmogaus organizme biologinio laikrodžio vaidmenį atlieka galvos smegenų dalis, vadinama pagumburiu. Pagumburis iš regos nervų gauna tiesioginę informaciją apie šviesos ir tamsos kaitą ir yra atsakingas už pagrindinio cirkadinio ritmo reguliatoriaus – hormono melatonino – išskyrimą.

 

Melatoninas, arba vadinamasis miego hormonas, yra tarsi mūsų vidinio biologinio laikrodžio paleidžiamoji spyruoklė. Jis aktyvina arba slopina kitų hormonų išsiskyrimą (augimo hormono, prolaktino, kortizolio).

 

Augimo hormonas vaikystėje ir paauglystėje lemia kūno augimo procesus. Suaugus jis tampa reikšmingas mineralinių medžiagų, riebalų, angliavandenių, baltymų apykaitoje ir, itin svarbu, reguliuoja skydliaukės hormonų išsiskyrimą, širdies, inkstų funkcijas, psichologinę būseną.

 

Kitas svarbus hormonas, kurio išsiskyrimą reguliuoja melatoninas – prolaktinas, jis veikia imunitetą, lėtindamas medžiagų apykaitą leidžia organizmui pailsėti.

 

Melatonino gamyba yra tiesiogiai susijusi su neuromediatoriumi serotoninu, kitaip vadinamu laimės hormonu.

 

Melatoninas turi brolį dvynį kortizolį. Paveikslėlyje pavaizduota, kaip dienos ir nakties ciklas veikia melatonino ir kortizolio koncentraciją mūsų kraujyje.


 

 

Ryte sumažėjus melatonino koncentracijai, padaugėja kortizolio, kuris paruošia kūną ir protą ateinančios dienos aktyvumui (padidina kraujagyslių tonusą, o tai padidina kraujospūdį, padažnina širdies darbą, skatina medžiagų apykaitą ir panašiai).

 

Visas šis procesas atrodytų gana paprastas, tačiau pakanka vienintelio šviesos blyksnio naktį ir melatonino gamyba nutrūksta. Tai įvyksta todėl, kad regos nervai perduoda signalą pagumburiui ir šis nustoja gaminti melatoniną.

 

Trūkstant melatonino sunku užmigti. Todėl normaliam biologiniam ritmui palaikyti reikalingos ir kitos medžiagos, pvz., tam tikros aminorūgštys, mineralai, vitaminai. Kiekviena medžiaga, patekusi į organizmą ir veikdama reikiamu laiku, kuria kompleksinį teigiamą poveikį organizmui.


 

Plačiau apie bioritmus pasakoja profesorius A. Unikauskas, LRT laidoje „KLAUSKITE DAKTARO“.

 

Laidos transliacija galite peržiūrėti čia

 

KAIP JAUČIAMĖS SUTRIKUS BIOLOGINIAMS RITMAMS?

 

Dideliu tempu skriejančioje dabartinėje kasdienybėje, kupinoje streso, nereguliariai maitinantis, neatsiejama gyvenimo dalimi tampant išmaniesiems telefonams gyventi pagal natūralų biologinį laikrodį gana sudėtinga. Biologinio ritmo pokyčiai išryškėja naudojant dirbtinės šviesos šaltinius, keliaujant per įvairias laiko juostas, dirbant naktį ir kt.

Biologiniai ritmai taip pat keičiasi vykstant senėjimo procesui, nes senstant silpnėja melatonino gamyba. Žmogus jaučia nuolatinę įtampą, nuovargį, sumažėja koncentracija, sutrinka miegas.

 

Oksfordo universiteto paruošta video medžiaga apie cirkadinius ritmus:

 

 

NAUDOJATE BioChronoss?
PARAŠYKITE KAIP JUMS SEKASI!